„Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“, – sakė JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Panašiai nusiteikusi Lietuvos kurčiųjų krepšinio olimpinė rinktinė. Nors apie mūsų sveikųjų vyrų rinktinei skiriamą dėmesį ir finansavimą jie gali tik pasvajoti, Turkijoje vykstančiose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, jie sieks apginti prieš ketverius metus iškovotą titulą ir įteikti Lietuvai dovaną artėjančio 100-mečio proga.

Septyneri metai pirmoje Kurčiųjų pasaulio vyrų krepšinio reitingo vietoje ir komanda Regionų krepšinio lygoje (RKL). Prieš ketverius metus Sofijoje vykusiose žaidynėse auksą iškovojusi vyrų rinktinė pluša kaip profesionalai. Mažai atsilieka ir moterų krepšinio komanda, kuri Samsune bus viena iš favoričių.

Rinktinės treneris Algimantas Šatas ir kapitonas Justinas Navlickas tikisi, kad pavyks ir vėl ant kaklo užsikabinti medalius, nors pasirengimas nebuvo pats sklandžiausias.

Krepšinio vadų abejingumas

Kurčiųjų krepšinis yra Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) nariai, tačiau, kai kalba pasisuka apie paramą LKF vadovai nėra linkę padėti.

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. kurčiųjų, Kinijoje – 20 milijonų, bet krepšinio aikštėje mes juos be vargo sutvarkome

„Paprašėme krepšinio federacijos aprangų žaidėjams. Juk jie iš rėmėjų jų gauna daug. Jie mums atšovė, kad nėra labdaros organizacija. Tačiau mes esame LKF nariai. Juk krepšinį žaidžiame. Toks požiūris nuvilia. Tai skaudu. Jie mums iš viso skyrė 2900 eurų abiems vyrų ir moterų rinktinėms. Už tiek negalime surengti vienos stovyklos“, – apgailestavo rinktinės treneris. A.Šatas kurčiuosius krepšininkus treniruoja jau 50 metų ir didžiuojasi, ko jiems pavyko pasiekti. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo geriau ji pasirūpina savo silpnąją visuomenės dalimi. Lietuvai dar šioje srityje teks daug nuveikti, tačiau šalies kurčiųjų krepšinis jau užkariauja pasaulį. „Mūsų šalyje iš viso yra galbūt apie 20 tūkst. kurčiųjų, Kinijoje – 20 milijonų, bet krepšinio aikštelėje mes juos be vargo sutvarkome“, – skaičiuoja A.Šatas.

Kabinantis į gyvenimą

35-erių J.Navlickas krepšinį žaidžia jau 25-erius metus ir dar negali pagalvoti apie karjeros pabaigą. Lietuvos rinktinės kapitonas šias pareigas užima jau 10 metų ir stengiasi įkvėpti komandą. „Turiu tokį pasakymą – į aikštelę einame nepasižaisti, o laimėti. Bijai varžovo – neik į aikštę. Aš bandau būti tarpininku tarp žaidėjų ir trenerio. Kaip ir kiekvienoje komandoje, būna visko, bet mes broliai“, – apie krepšininkų šeimą kalba Justinas. Pasvalyje gimęs, bet Utenos rajone užaugęs klausos negalią turintis vyras pripažįsta, kad gyvenime susidūrė ir su skaudžiais žodžiais, tačiau tai jo negąsdino.

„Aikštėje, atrodo, kad niekam tai nesvarbu, o gyvenime būna visko. Anksčiau požiūris buvo žiauresnis, dabar viskas geriau. Žmonės jau taip nesistebi išvydę gestų kalbą. Visko teko išgirsti, bet aš einu tiesiai – savo keliu“, – apie gyvenimo sunkumus plėstis nenorėjo J.Navlickas. Rinktinės treneris A.Šatas džiaugiasi, kad krepšinis žaidėjams padeda ne tik išreikšti save, bet ir palengvina gyvenimus: „Krepšinis jiems būdas ir kiek apsitvarkyti gyvenimą. Tapę Kurčiųjų žaidynių olimpiniais čempionais jie užsitikrino rentas. Tai papildoma motyvacija, kurios jiems ir taip netrūksta“.

Skaitykite daugiau 15min